Spalio 17 d. 19:00 val.
Energetikos ir technikos muziejus
POETIKOS REZONANSAI
Ensemble for New Music Tallinn (Estija)
Vienas ryškiausių ir aktyviausių Baltijos ir Šiaurės šalių šiuolaikinės muzikos kolektyvų – „Ensemble for New Music Tallinn“ – pristatys festivalio „Muzikos ruduo“ klausytojams įspūdingą programą.
Savo programoje ENMT nagrinėja, kaip poetinis tekstas ir pati kalba tampa kūrybinės analizės objektu. Kūriniuose tyrinėjama, kaip kalbos ritmas, vertimų įvairovė ir jų semantiniai kontrastai, estų kalbos formančių obertonai virsta muzikine materija, kuri praplečia ar net transformuoja pirminio šaltinio prasmės lauką, suteikdama jam naują gyvastį ir patyrimo dimensijas.
Koncertas surengtas bendradarbiaujant su festivaliu „Baltic Music Days“ ir jo rengėjais – Baltijos šalių šiuolaikinės muzikos tinklu.
Koncerto programa
„Tai yra. Ir tu esi. Nėra saugumo. Nėra pabaigos. Žodis turi būti išgirstas tyloje. Turi būti tamsa, kad galėtum pamatyti žvaigždes. Šokis visada šokamas virš tuštumos, virš siaubingos bedugnės.“
Ursula K. Le Guin, „Tolimiausias krantas“
„Kūrinio „Blumenmuskel“ atspirties taškas – įspūdingas Rainero Marijos Rilke’s eilėraštis, kartu su daugybe jo vertimų ir įvairių perspektyvų, kurias jie atveria. Eilėraštis, apie kurį kalba kompozitorė, yra penktasis antrojoje jo šedevro „Sonetai Orfėju“i dalyje – cikle iš 55 sonetų, parašytų 1922 metais.
Rilke išsiskiria kaip vienas įtaigiausių vokiečių lyrikos kūrėjų, unikalus savo pastangomis plėsti poezijos ribas naujais sintaksės ir vaizdinių naudojimo būdais bei filosofija, kurią nagrinėjo jo eilėraščiai.
Esu įsitikinusi, kad pirmą kartą su Rilke’s kūryba susidūrė per jo poezijos vertimus į latvių kalbą. Pasirodo, Rilke yra vienas daugiausiai verčiamų vokiečių kalba rašiusių poetų pasaulyje. Jei pažvelgtume tik į Sonetus Orfėjui, vien anglų kalba egzistuoja dešimtys viso ciklo vertimų, jau nekalbant apie ištraukas.
Nuostabu matyti, kaip tas pats tekstas – ypač poezija, taip glaudžiai susijusi su originalia kalba, ekstralingvistinėmis nuorodomis ir kultūriškai specifiniais kontekstais – gali būti skaitomas, suprantamas, interpretuojamas ir patiriamas per skirtingus vertimus.
Šioje „teritorijoje“ ir prasideda mano kūrinys. Truputį patyrinėjusi, aptikau daugiau nei trisdešimt angliškų to paties eilėraščio, prasidedančio žodžiais „Blumenmuskel, der der Anemone…“, vertimų. Juos kūrė žmonės, gyvenę skirtingose šalyse, epochose, politinėse situacijose ir kultūrinėse aplinkose, todėl vertimai labai įvairūs. Vieni bando atkartoti Rilke’s rimavimo stilių, kiti šiuo požiūriu elgiasi laisviau; vieni labiau susitelkia į poetinę esmę, kiti sukuria beveik naują originalų meno kūrinį.
Iš šios gausybės atsirinkau penkis vertimus – atsižvelgdama į jų įtaigą, kontrastą tarpusavyje ir artimumą ar nutolimą nuo originalo. Kiekvienas iš šių vertimų, kartu su Rilke’s originalu, tapo pagrindu atskiroms kūrinio dalims, o visas kūrinys gali būti suvokiamas kaip ta pati istorija, pasakojama iš skirtingų perspektyvų.“
Santa Bušs
Kūrinys „The Jangling Lightness of Solace“ (Veriantis paguodos lengvumas) remiasi dviemis įkvėpimo šaltiniais. Pirmasis – išraiškingos ir techninės piccolo fleitos galimybės, tyrinėtos glaudžiai bendradarbiaujant su fleitininke ir brangia drauge Maria Jönsson.
Antrasis – Fernando Pessoa poezija:
„Žiūrėk, šviesa spindi / ant kalno viršūnės... / Beprasmiškai mąstau apie tai, ko pats nežinau... / … / Dabar ant kalno šviesa ima blėsti... / Tarsi šniokščianti upė, / joje maudosi mano siela, / bet ji manęs neramina, / neišsklaido mano didelės sumaišties... / O, vargšas mažas klajojantis vaikas / pasiklydęs kelyje!...“
Liisa Hõbepappel
Justina Repečkaitė
Millefleur
(2025, premjera)
LRT užsakymas.
Viduramžių Europos gobelenuose terminas „millefleur „(pranc. „tūkstantis gėlių“) reiškia dekoratyvų, stilizuotą ir simbolinį paviršių, kuriame, dažnai nevienodais masteliais ir be tikro peizažo ar perspektyvos, vaizduojama gausybė mažų gėlių, augalų ir gyvūnų.
Justinai Repečkaitei, kaip kompozitorei, muzikoje „millefleur“ asocijuojasi su trumpų motyvų ir tembrinių spalvų įvairove. Subtiliai kintantys, bet vieningai išdėstyti ant dekoratyvaus paviršiaus, jie nekuria hierarchijos, bet pabrėžia kintančias detales ir žiūros tašką. Partitūroje fortepijono partija grindžiama arpeggio tipo figūromis, kurios suteikia pagrindą ansamblio motyvams plėtotis ir intensyvėti iki saturacijos.
„Millefleur“ yra autorės kompozicijų ansambliui ciklo, įkvėpto audimo technikų, dalis. „Ensemble for New Music Tallinn“ jau yra įrašęs J. Repečkaitės kūrinį „Tapisserie“ (2015) albumui „Tapestries“, kurį netrukus išleis Lietuvos muzikos informacijos centras.
„Visa šio kūrinio instrumentinė medžiaga kyla iš 1910 m. estų rašytojo Juhano Liivo eilėraščio. Tik vėliau sužinojau, kad tuo metu Liivas jau kelerius metus sirgo šizofrenija, tačiau vis dar kūrė kai kuriuos gražiausius ir giliausius savo tekstus, tarp jų – ir šį šviesų eilėraštį.
Iš pradžių prie teksto priėjau gana analitiškai. Analizavau estiškų skiemenų spektrinį turinį, išskirdama ritmus, obertonus ir koartikuliacijas. Kūrinio struktūra seka šį procesą: nuo balsių pagrindu sukurtų obertoninių akordų iki iš eilučių išvestos harmonijos ir ritmo, galiausiai iki melodijų, formuojamų kalbos intonacijų.
Tokiu būdu dirbdama, tikiu, kad tekstas atvėrė dar vieną sluoksnį – tiek šviesos, tiek tamsos, slypinčios Liivo pasirinktoje kalboje. Iš šios analizės metu gautos gausios medžiagos siekiau suformuoti formą, jautrią ir teksto prasmei, ir jo obertoninei faktūrai.
Paskutinė dalis – tai daugiasluoksnė įrašytų balsų kompozicija, ir, rodos, kai kurie jų viso kūrybinio proceso metu mane persekiojo.“
Liisa Hirsch
Atlikėjai
ENSEMBLE FOR NEW MUSIC TALLINN
Ensemble for New Music Tallinn (ENMT), įkurtas 2012 m., šiandien yra vienas ryškiausių šiuolaikinės muzikos ansamblių Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Ansamblis išsiskiria dėmesiu alternatyvioms intonacijų sistemoms ir mikrotonikai, o jo lanksti sudėtis leidžia atlikti įvairiapusį repertuarą – daugiau nei šimtą kūrinių, daugelis jų sukurti specialiai ENMT.
Kolektyvas yra pristatęs Georgo Friedricho Haaso, Klauso Lango, Helenos Tulvės, Marco Sabato, Arašo Yazdani ir kitų kompozitorių premjeras bei koncertavęs svarbiausiuose festivaliuose, tarp jų – „Varšuvos ruduo“, „Ostrava Days“, „Musikprotokoll Graz“, ISCM Pasaulio muzikos dienos, „Baltic Music Days“ ir „AFEKT“. Nuo 2017 m. ENMT taip pat rengia nuosavą „Sound Plasma“ festivalį Berlyne ir Taline, skirtą alternatyvioms intonacijoms ir eksperimentinei muzikai.
Kiti festivalio renginiai
Lapkričio 16 d. 19 val.
Lietuvos kompozitorių sąjunga
Lapkričio 16 d. 19 val.
Lietuvos kompozitorių sąjunga
Lapkričio 16 d. 19 val.
Lietuvos kompozitorių sąjunga
Lapkričio 16 d. 19 val.
Lietuvos kompozitorių sąjunga
Lapkričio 16 d. 19 val.
Lietuvos kompozitorių sąjunga
Lapkričio 16 d. 19 val.
Lietuvos kompozitorių sąjunga
Organizuoja
Finansuoja
Strateginiai partneriai
Informaciniai partneriai
Partneriai
