Spalio 14-ąją, šeštadienį, dėmesį prikausčiusiu styginių kvarteto „Chordos“ ir ansamblio iš Jungtinės Karalystės „Apartment House“ koncertu Energetikos ir technikos muziejuje baigėsi vienas seniausių šalyje šiuolaikinės lietuvių muzikos festivalis „Muzikos ruduo“.
Šiais metais performatyvumą muzikoje tyrinėti kvietęs festivalis publikai pristatė įvairius koncertus ir kitus renginius, kuriuose skambėjo nuo kalbos inspiruotos programos iki kompozitorių specialiai festivaliui sukurtų performatyvių kūrinių, pristatyti audiovizualiniai projektai bei įvairias patirtis suteikę performansai.
Performatyvumas muzikoje – klausimų kelianti tema patiems kūrėjams
Festivalio „Muzikos ruduo“ vadovas altistas Robertas Bliškevičius sako, kad šių metų programose festivalis pristatė gana platų performatyvumo estetikos muzikoje spektrą. Nebuvo tikslo aprėpti visų krypčių ir formų, daugiau siekta parodyti šios estetinės raiškos įvairovę, skirtingus kūrybinius požiūrius.
„Ši sritis kelia nemažai diskusijų ir tarp pačių menininkų, nes kiekvienas jų turi savo apibūdinimą ar apibrėžimą. Galėjome matyti, kad performatyvumas atskleidžiamas sąmoningai kartojamu ar išryškinamu veiksmu,santykiu su įvairiais daiktais, scenografija, kitomis medijomis, tiesiog tyla arba apšvietimu. Ruošdamas programą turėjau galimybę įsigilinti į šią temą, tačiau po festivalio atradau daug naujų subtilybių: tarsi, viena vertus, laisvesnio performatyvumo traktavimo, kita vertus – susiformavo ribos, kurias bent intuityviai gali gana tiksliai nusakyti“, – pasakoja R. Bliškevičius.
„Muzikos rudens“ vadovas primena, kad festivalis prasidėjo nuo „LENsemble“ pristatyto žodžio ir instrumento santykio koncerte „Iš kalbos“, kaip apibūdino R. Bliškevičius, bene pačios seniausios performatyvumo formos, egzistuojančios dar nuo viduramžių. Kituose renginiuose, pavyzdžiui, Luko Butkaus performanse „Au-to-dafé“, muzika jungėsi su sceniniu vyksmu.
Arturo Bumšteino „Navigacijos. Iš „Blogų orų“ serijos“ perpynė garso meno, performanso, judesio ir net skulptūrinės instaliacijos sritis. Tuo tarpu „IYE!“ performansą apskritai buvo sunku nusakyti žanriniais terminais – kiekvienas elementas, net aplinka, buvo įtraukta į veiksmą bei potyrį. Atlikėjo ir medijų, muzikos ir vaizdosąveika grįstą audiovizualinį projektą „Performa“ pristatė „Twenty Fingers Duo“.
Sceninį judesį, apšvietimą, tylą, šiuolaikines atlikimo technikas ir kitas priemones kompozitoriai įtraukė baigiamajame festivalio koncerte, kuriame styginių kvartetas „Chordos“ ir ansamblis „Apartment House“pristatė Lietuvos kompozitorių sąjungos ir LRT Klasikos užsakytų Andriaus Šiurio, Rūtos Vitkauskaitės, Arturo Bumšteino bei Agnės Matulevičiūtės kūrinių premjeras.
„Šalia koncertų buvo surengtos ir „Peržvalgos“ Jono Meko vizualiųjų menų centre. Renginyje, žiūrėdami įvairių muzikinių performansų videodokumentacijas, atvirai apie performatyvumą diskutavome su kompozitoriais Gintaru Sodeika, Rita Mačiliūnaite, smuikininke Lora Kmieliauskaite. Labai džiaugiuosi, jog į tą diskusiją drąsiai įsitraukė į renginį atėjusi publika“, – atvirauja festivalio vadovas.
„Festivalis – visų bendras reikalas“
Svarbiausias dalykas, kuris atsiskleidė šio „Muzikos rudens“ metu, sako organizatorius, – festivalis tampa reikalingas, užsimezga glaudus dalyvių ir rengėjų bendradarbiavimas.
„Visi – ir organizatorių komanda, ir kompozitoriai, atlikėjai – stengėsi sukurti šventę, dalyvavo sprendžiant sudėtingų programų realizavimo iššūkius ir ta energija transformavosi į puikų festivalio rezultatą. Ir tai, kad visi koncertai buvo gausiai lankomi publikos, buvo tikrai nuostabus atpildas už visų įdėtas pastangas“, – atskleidžia R. Bliškevičius.
Anot jo, čia tvyro atvirumo, nuoširdumo atmosfera, kūrybinės laisvės pojūtis, todėl, nepaisant festivalio ribotų galimybių, pavyksta sukurti puikius, aukštos meninės kokybės ir publiką paveikiančius renginius.
„Tai, kad šis festivalis yra visų bendras reikalas, galėjome pajusti ruošiant šių metų programas. Netikėtai gausus įvairių kūrybinių pasiūlymų kiekis, net jau suformavus programą parodė, koks yra poreikis tokiam festivaliui. Matome, jog menininkai vėl atranda erdvę, kurioje jie norėtų realizuoti savo kūrybines idėjas. Perspektyvą pastebi ir jungiasi vis gausėjanti partnerių bendruomenė, kuri padėjo šiemet realizuoti vieną sudėtingiausių festivalio istorijoje renginių programą“, – atskleidžia R. Bliškevičius.
„Muzikos ruduo“ pastaraisiais metais nuosekliai plečiasi ir auga visomis prasmėmis, reziumuoja festivalio vadovas, kartu didėja tiek bendruomenės lūkesčiai, tiek kūrybinės ambicijos, tiek plėtros perspektyvos. Todėl organizatoriai jau galvoja apie būsimus metus ir prasitaria apie vieną reikšmingiausių artimos ateities naujienų per visą festivalio laikotarpį.
Naujas festivalio etapas – tarptautinė programa
Kalbant apie festivalio perspektyvas, kaip sako R. Bliškevičius, norėtųsi, kad jis užimtų lygiavertes pozicijasšalia pačių ryškiausių ir didžiausių šalies kultūros renginių – tai sunkus, tačiau pasiekiamas uždavinys.
„Norėtųsi pasiekti tokį darbo principą, kai su menininkais pirmiausia kalbėsimės apie tai, ko reikia jų kūrybos realizacijai, o ne apie tai, kokios ribotos mūsų galimybės. Suprantama, jog tam vien motyvacijos ir kūrybinio įkarščio nepakanka. Norint įgyvendinti visus numatytus dalykus reikia ieškoti naujų, papildomų finansavimo šaltinių. Vienas iš sprendimų yra festivalio bendradarbiavimo vystymas su įvairiomis užsienio kultūros institucijomis, festivaliais, kultūros ir meno tinklais, dalyvavimas įvairiose tarptautinėse kultūros finansavimo programose“, – atskleidžia organizatorius.
Todėl viena iš festivalio strateginių krypčių, sako jis, būtent tarptautinio bendradarbiavimo vystymas: „Pasaulinio lygio atlikėjų dalyvavimas festivalyje, ką jau pradėjome įgyvendinti šiemet, – tik pirmas žingsnis.Šalia nuolatinės lietuvių kompozitorių programos steigiame tarptautinę, kurioje pasirodys užsienio atlikėjai, bus pristatyti ir Lietuvos, ir užsienio kompozitorių kūriniai, bendri projektai. Tai bus visiškai naujas festivalio veiklos etapas, kuriame lietuvių šiuolaikinė muzika bus pristatoma ir pasaulinės muzikos kontekste.“
Organizatoriai sako, jog tai bus abipusė nauda: „Mūsų šalies kūrėjai galės kurti naujus kūrinius pasaulinio lygio atlikėjams, kurie bus skatinami įtraukti daugiau lietuvių muzikos į savo repertuarą, kartu susipažinsime su to paties konteksto užsienio kompozitorių kūriniais. Manome, jog tai stipriai pakeis festivalio pozicijas tiek mūsų šalie, tiek tarptautiniu mastu.“
Galiausiai, anot R. Bliškevičiaus, tai puikiai reprezentuos mūsų šalį kaip šiuolaikinei kultūrai palankią erdvę, didins šiuolaikinės lietuvių muzikos žinomumą, skatins ja domėtis, o tai ir yra pagrindinė festivalio „Muzikos ruduo“ misija.
Įžanga į šią tarptautinę programą taps šių metų gruodžio 13–17 dienomis Vilniuje, Klaipėdoje bei Zapyškyje pristatomi styginių kvarteto „Chordos“ ir vieno ryškiausių pasaulyje trombono virtuozo Mike Svoboda koncertai.
