Lukas Butkus. Performatyvumo raiška baigiamajame festivalio „Muzikos ruduo“ koncerte

Spalio 14 d. pasibaigė jau penkiasdešimt pirmuosius metus skaičiuojantis šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzikos ruduo“, kuris šiemet kvietė nagrinėti performatyvumo estetiką lietuvių kompozitorių muzikoje.

Tiesa, sunku – arba, tiksliau, neįmanoma – vienareikšmiškai įvardinti, kas tai yra performatyvumas muzikoje: įvairove išsiskiriantys savaitės renginiai parodė, kad kiekvieno kūrėjo estetinę prieigą prie tematikos nulemia jų pačių apsibrėžtos sąvokos reikšmės, dažnai nulemtos jų ligi tol turėtos kūrybinės patirties, peržengiančios muzikos sritį. Vienas bendras bruožas vis dėlto išryškėjo – tai raiškos, nutolusios nuo konvencionalaus koncertiškumo, siekis, dažniausiai atvedantis į nublukusius paribius, kur susikerta muzikos ir teatro/audiovizualinio potyrio/performanso šešėliai.

Ne veltui baigiamajame festivalio koncerte „Raiška–“ du šiuolaikinės muzikos klausytojams gerai pažįstami kolektyvai – styginių kvartetas „Chordos“ bei ansamblis „Apartment House“ iš Didžiosios Britanijos – Energetikos ir technikos muziejaus unikalioje erdvėje susivienijo atlikti keturias Lietuvos kompozitorių sąjungos ir LRT Klasikos užsakytų kūrinių premjeras, tyrinėjančias būtent performatyvumo muzikoje raišką. Vakaro metu nuskambėjo Andriaus Šiurio, Rūtos Vitkauskaitės, Arturo Bumšteino bei Agnės Matulevičiūtės kompozicijos.

Koncertą pradėjo kompozitoriaus Andriaus Šiurio kūrinys „Naktipiečiams Jeronimas kepa tris kiaušinius, skrudina duoną ir įsipila puodelį kavos“. Neįprasto susikaupimo kupina tyla laukiant pradžios privertė optimistiškai pagalvoti, kad per festivalio eigą publikai prigijo netikėtumo laukimas, – kad bet kuris elementas – net atlikėjo išėjimas į sceną – gali būti panaudotas, kaip performatyvumo elementas platesniame kūrinio užmanyme.